PLEN inraraudonųjų spindulių šildytuvai
 |  |
Pristatome Jums absoliučiai naują šildymo sistemą PLEN, veikiančią infraraudonųjų spindulių pagalba. Ši sistema neturi analogu visame pasaulyje ir sudaro didelę konkurenciją visų tipų iki šiol egzistuoančioms šildymo sistemoms.
Įjungus į elektros tinklą, rezistyvinis elementas PLEN įšyla iki 40-50˚ C temperatūros. Padengtas folija, pūsto polietileno šilumos izoliatorius leidžia paskirstyti šilumą po visą patalpos paviršių. Infraraudonasis šildytuvas gali buti uždengtas bet kokia statybine apdailos medžiagą ir tampa nematomas Jūsų akims. Jeigu infraraudonasis šildytuvas bus paslėpas po dekoru ( įtempiamomis lubomis, gipso kartono plokštėmis, plastikinėmis dailylentėmis, amerikietiško tipo surenkamomis lubomis, medžiu ir t.t.), jo temperatūra lubų paviršiuje sudarys 30-40˚C. Kai infraraudonieji spinduliai pasiekia kieto kūno paviršių, paviršius šiuos spindulius sugeria ir to pasekoje įšyla. Toliau kieto kūno paviršius akumuliuoja šilumą ir perduoda supančiam jį orui. Infraraudonųjų spindulių šildytuvo įrengimas lubose kokybiškai pakeičia šilumos perdavimo procesą.
1. Оrо įšilimas konvekcinio šilumos atidavimo tvarka nuo radiatoriaus paviršiaus šaltam orui;
2. Sušylęs oras išsikrauna ir kyla į viršų;
3. Orui kontaktuojant su įvairiomis konstrukcijomis (sienomis, lubomis) vyksta dalinis šilumos perdavimas;
4. Atvėsęs oras leidžiasi žemyn ir ciklas kartojasi.
1. Pаduodant elektros energiją infraraudonųjų spindulių elementui, jo paviršius pasiekia + 45˚C temperatūrą per keletą minučių;
2. Šilumos srovė, nuo sistemos elementų, tiesiogiai perduoda šilumą grindų paviršiui, kuris sugeria šią šilumą ir įšyla;
3. Patalpa palaipsniui prisipildo šiltu oru, tuo metu temperatūra grindų paviršiuje yra maksimali;
4. Kai šiluma termoreguliatoriaus aukštyje ( 1 — 1,5 m nuo grindų) pasiekia pasirinktą temperatūrą, termoreguliatorius atjungia sistemos maitinimą;
5. Ateina periodas, kai grindys tesia atidavineti orui jose akumuliuotą šilumą. Šis procesas užima apie 90% bendro ciklo;
6. Kai grindų paviršius negali aprūpinti patalpos pakankama šilumos debeta ir oro temperatūra termoreguliatoriaus aukštyje nukrenta 1˚C, sistema įsijungs ir prasides naujas ciklas.
- Natūralus gamtinis šilumos perdavimo principas.
- Idealus temperatūrinis režimas patogiam ir komfortiškam gyvenimui.
- Sistema veikia apie 5 — 10 min. per valandą. Likusį laiką naudoja sukauptą energiją.
Veikiant gamtiniam šilumos perdavimo principui, sistema sugeba padidinti oro temperatūrą patalpoje 10˚C per 40-50 min., prikausomai nuo pastato skiriamųjų konstrukcijų šilumines varžos. Uždengus sistemą dekoru, išėjimo į režimą laikas pailgėja. Šildantis konvekciniu šildymo būdu 1 m² ploto šildymui reikia suvartoti arti 100W, o šildantis PLEN infraraudonųjų spindulių sistemos pagalba užtenka 15W esant tokioms sąlygoms: sistema jau įėjusi į normalų darbinį režimą (periodas gali tęstis nuo 2 iki 4 savaičių), lubų aukštis ne didesnis kaip 3 metrai, nustatyta termoreguliatoriaus temperatūra + 20˚C. Po to kai sistema įšėjusi į normalų darbini režimą, ji veikia apie 5-10 minučių per valandą, todėl nebūtina, kad visų patalpų šildymas įsijungtų vienu metu.
Šildymo sistemos darbo laikas ir elektros energijos suvartojimas tiesiogiai prikauso nuo lauko temperatūros ir šildomo objekto šiluminės izoliacijos kokybės. Žiemos mėnesiais, kai lauko temperatūra siekia – 30˚C, sistema dirbs tik 5-10min. per valandą, o vėsiomis vasaros dienomis tik vieną kartą per kelias valandas ar dienas.
Pagal gamintojo technines charakteristikas esant 100m² ploto patalpai, lauko temperatūrai – 25˚C, patalpos temperatūrai + 20˚C didžiausias elektros energijos suvartojimas yra iki 11kW vienam m² per menesi.
Gaminys atitinka visas sanitarines normas, būtinas gyvenamiesiems pastatams ir patalpoms. Kenksmingų medžiagų išmetimas į atmosferą lygus 0.
Viena iš svarbiausių infraraudonųjų spindulių šildytuvo savybių yra ilgas tarnavimo laikotarpis: garantinis laikas, laikantis montavimo technologijos, yra 25 metai nuo pardavimo dienos. Eksploatacijos laikas nuo sumontavimo dienos yra 50 metų ir daugiau. Toks ilgas tarnavimo laikotarpis pasiekimas todėl, kad esant darbinėje padėtyje, sudedamosios šildytuvo dalys yra tausojančios temperatūros diapazone. Rezistyvinė medžiaga lydosi esant 1500˚C, polimerinis audinys daugiau kaip 350˚C, todėl infraraudonųjų spindulių šildytuvas nereikalauja eksploatacinio aptarnavimo, yra saugus, ekologiškas ir patikimas.
Kaip pavyzdžius mes galime nurodyti šiuos objektus:
vaikų darželis. Sistema sumontuota 2006 metais. Pirmą šildymo sezoną vidutinis mėnesinis elektros suvartojimas buvo 7,2 kW vienam kvadratiniam metrui (0,01 kW/h), o 2008-2009 metų šildymo sezono metu suvartojimas pačiais šalčiausiais mėnesiais buvo (0,0088 kW/h) vienam kvadratiniam metrui arba 6,31kW per mėnesį. Galime pabrėžti, kad pastatas neatitinka šiuolaikinių šilumos izoliacijos normų. Elektros energijos suvartojimo sumažėjimas pasiekiamas todėl, kad nakties metu šildymas perjungiamas į ekonomišką režimą patalpoje.
Naudojant intelektualią valdymo sistemą, infraraudonųjų šildytuvų ekonominis efektas gali būti dar didesnis.
Nuo senų laikų žmonės žinojo naudingą šilumos poveikį arba, šnekant moksliškai, infraraudonąjį spinduliavimą. Infraraudonasis spinduliavimas – tai Saulės spektro spinduliavimo dalis, kuri tiesiogiai ribojasi prie raudonosios regimos spektro dalies ir kuri turi savybę sušildyti didžiąją dalį daiktų. Žmogaus akis negali matyti šios spektro dalies, bet mes galim pajusti šilumą. Kaip žinoma, kiekvienas objektas, kurio temperatūra viršija (-273) pagal Celsijų, spinduliuoja, o spinduliavimo spektras nustatomas tik pagal jo temperatūrą ir sugebėjimą spinduliuoti. Infraraudonasis spinduliavimas turi dvi svarbias charakteristikas: spindulio ilgį (dažnį), spinduliavimą ir intensyvumą.
Infraraudonuosius spindulius atrado anglų fizikas Viljamas Geršelis 1800 metais. Yra trys infraraudonųjų spindulių tipai, kurie prikauso nuo spindulio ilgio: trumpieji (0,75 — 1,5 µm mikrometrai), vidutiniai (1,5 – 5,6µm mkm) ir ilgieji (5,6 – 100 µm mkm)(1 µm mkm = (10⁻⁶m).
Infraraudonieji spinduliai, skirtingai negu rentgeno, ultravioletiniai ir kt., yra absoliučiai nekenksmingi žmogaus organizmui.
Infraraudonajame spektre yra tokia sritis su 7-14 µm mkm ilgio bangomis (taip vadinamoji infraraudonojo diapazono ilgoji dalis), kuri suteikia unikaliai naudingą poveikį žmogaus organizmui. Ši infraraudojo spinduliavimo dalis maksimaliai atitinka paties žmogaus kūno spinduliavimą apie 10 µm mkm ilgosiomis bangomis. Todėl, bet kokį išorinį spinduliavimą tokio ilgio bangomis, mūsų organizmas priima kaip „savą“. Pats žinomiausias natūralus infraraudonųjų spindulių šaltinis Žemėje – tai Saulė, o pats žinomiausias dirbtinis šaltinis Rusijoje – rusiška krosnis; taip, kad kiekvienas yra patyręs savyje naudingą jų įtaką.
Infraraudonojo diapazono ilgųjų bangų dalys, veikdamos žmogaus organizmą, sukelia reiškinį vadinamą „rezonansine absorbcija“, t.y. kai organizmas aktyviai sugeria išorinę energiją. Šio poveikio rezultate padidėja organizmo ląstelių potenciali energija, iš jo išeina nesurištas vanduo, padidėja specifinių ląstelės struktūrų veikla, auga imunoglobino lygis, didėja fermentų ir estrogenų aktyvumas, vyksta ir kitos biocheminės reakcijos. Tai liečia visas organizmo ir kraujo ląsteles.
Daktarė Tošiba Jamazaki turi kliniką Japonijoje, kur iki šių dienų tęsia savo tyrimus infraraudonojo spinduliavimo srityje. Jos knygoje „Mokslas apie ilgųjų infraraudonųjų spindulių terapinį poveikį“ nagrinėjami gydymo ilgaisiais infraraudonaisiais spinduliais moksliniai principai, taip pat pateikiama daug įdomių klinikinių ligų istorijų.
Health Compani – vienintelė pasaulyje kompanija, kuri nuo 1996 metų kartu su Tvento (Olandija) medicinos universiteto mokslininkais, vadovaujamais prof. Raskero, vykdo tyrimus apie ilgųjų infraraudonųjų spindulių panaudojimą medicinoje.
Be to, daugelis JAV mokslinių laboratorijų(Dr. Masan Nakamura "O & P Medical Clinik“, Dr. Mikkel Aland «Infrared Therapy Researches“ ir kt.) paskelbė tyrimų rezultatus, gautus nagrinėjant infraraudonųjų spindulių poveikius:
- Vėžinių ląstelių augimo slopinimas;
- Kai kurių rūšių hepatito B viruso sunaikinimas;
- Žalingo poveikio elektromagnetinių laukų neutralizavimas;
- Distrofijos išgydymas;
- Sergantiems cukriniu diabetu organizme gaminamojo insulino kiekio padidėjimas;
- Radiacijos poveikio pasekmių neutralizavimas;
- Kepenų cirozės gydymas;
- Žvynelinės (psoriazės) reikšmingas pagerėjimas arba visiškas išgydimas.
Tokiu būdu infraraudonosios bangos, skirtingai nuo ultravioletinių ir rentgeno, yra absoliučiai nekenksmingos žmogui, jeigu tik infraraudonojo spinduliavimo intensyvumas yra ne per aukštas – ne daugiau kaip 100 W/m². Atsisėskite prie pat laužo ir pajusite karštį, o pasitraukus toliau, tas pats laužas maloniai šildys jus.
Kiekvienas infraraudonųjų bangų diapazonas turi savų galimybių prasiskverbti per atmosferą (orą) ir per žmogaus odą. Infraraudonosios bangos, esančios ilgąjame infraraudonojo spinduliavimo diapazone, prasiskverbia per orą nesušildydamos jo. Taip pat jos gali tiesiogiai įsiskverbti į žmogaus kūną. O infraraudonasis spinduliavimas su bangu ilgių nuo 7-14 µm mkm prasiskverbia ne tik po žmogaus oda, bet ir iki sklastelių lygio, paleidžiamas ten fermentine reakcija. Būtent tokiomis bangomis yra spinduliuojamas vaisius būsimos motinos įsčiose nuo apvaisinimo iki gimimo.
Šiuolaikiniai tyrimai biotechnologijos srityje parodė, kad būtent ilgasis infraraudonasis spinduliavimas turi išskirtinę reikšmę visų formų gyvybei Žemėje. Todėl jį vadina biogenetiniais spinduliais arba gyvybės spinduliais.
Mūsų organizmas taip pat spinduliuoja ilgąsias infraraudonąsias bangas, bet jam pačiam reikia prisipildyti ilgųjų bangų šiluma. Jeigu spinduliavimas pradeda mažėti arba žmogaus kūnui nėra pastovaus pasipildymo, tai organizmą pradeda atakuoti įvairios ligos, žmogus sparčiai sensta, nes blogėja bendra savijauta.
Tai, kad nuolatinis infraraudonųjų spindulių absorbavimas suteikia jėgų ir sveikatos mūsų kūnui, žmogus intuityviai ieško jų šaltinio. Nėra tokių žmonių, kuriems nepatiktų „pabūti saulėje“ arba pasėdėti prie laužo.
O jeigu nėra tokios galimybės ir laiko tai padaryti? Tada žmogui į pagalbą ateina jo paties sukurti kasdieniniai buities prietaisai, naudojantys specialius ilgųjų infraraudonųjų spindulių skleidėjus. Šiandien visame pasaulyje yra daugiau kaip 10 įvairių rūšių buitinės produkcijos, kurios pagrindas yra infraraudonojo spinduliavimo panaudojimas. Joms priskiriamos infraraudonosios saunos, infraraudonieji čiužiniai, infraraudonosios lempos, infraraudonieji rūbai ir t.t.
Infraraudonasis spinduliavimas normalizuoja organizmo apykaitos procesus ir šalina ligos priežastį, o ne tik jos simptomus. Tyrimo darbai, pritaikant ilguosius infraraudonuosius spindulius, visame pasaulyje tęsiasi iki šiol.
